šiaudinėti

šiaudinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. intr. N, K, Rtr, NdŽ, KŽ važinėti ieškant, prašant šiaudų: Mes mislijom, kad kas šiaudinė́ti atvažiavo, o ans mums skolą atvežęs Grg. Jis perniai pavasarį šiaudinė́jo, t. y. rinko šiaudus pristigęs J. 2. tr. barstyti, kreikti šiaudais: Nešiaudinė́k kiemo! NdŽ. | refl.: Ans po šiaudus šiaudinė́jas (apsikreikia, apkimba šiaudais) J. 3. intr. Krkl vaikštinėti be darbo, valkiotis: Kur tu šiaudinė́ji, t. y. vaikščioji kur nereikia J. Par naktis kaži kur šiaudinė́ji, o dabar snaudi Ll. ║ svetimauti: Bijau apšnekėti, ale murod ans šiaudinė́[ja], tura mergą DūnŽ. 4. intr. žiopsoti: Užtatai nešiaudinė́k! Kad bagota merga, tai ir imk! Užv. 5. refl. svyruoti: Ko šiaudinė́jys: kad pasižadėjai eiti slūžyti, eik J. 6. tr. niekinti: Ana šiaudinė́[ja] kavalierius, t. y. niekiuo[ja] J. \ šiaudinėti; apšiaudinėti; pasišiaudinėti